raštavonė

×raštavõnė (l. rusztowanie) sf. (2) 1. ppr. pl. Sdb, Klov, Rm kluono stulpus ar gegnes jungiantis rąstelis: Netvirtai įdėtos raštavonės, gali stogas nugriūt Sml. Jis pasistatė daržinę ant raštavonių Krkl. Kaipgi nebus šaltas namas, kad ant raštavonių pastatytas Slč. Užtaisė jis dideles raštavonès apie lizdą ir, kada užėjo vėtra, turėjo įsispyręs tąs raštavonès, kad neišgriūtų VoL334 (Jnš). | prk.: Tokį gyvolį, kurio vienos raštavõnės (šonkauliai) tėr matyti, neišsimoka pirkti Kv. 2. audeklo marginys: Tavo prikyštės raštavõnė man labai pritinka VšR.